Ilgaamžiškumas (Longevity) – ilgesnis gyvenimas, sveikesnė ateitis
PRELIMINARI REGISTRACIJA
Prašome atlikti preliminarią registraciją užpildant šią formą:
https://airtable.com/appmANC3s4cijVZTH/shrGW8SHrCBulM5CK
Artėjant mokymų laikui, visa reikalinga informacija bus atsiųsta Jūsų nurodytu el. paštu.
MOKYMŲ APRAŠYMAS
Stovime ant ilgaamžiškumo revoliucijos slenksčio – mokslo, medicinos ir technologijų pažanga veda į pasaulį, kuriame gyvensime ne tik ilgiau, bet ir sveikiau nei bet kada anksčiau. Šis seminaras suvienija sveikatos priežiūros specialistus bendrai misijai – aptarti, kaip paversti šią viziją realybe.
MOKYMŲ TURINYS
Dienotvarkė:
- 09:00–09:45 – Pirmoji sesija: Ilgaamžiškumo aušra – kodėl dabar?
- 09:45–10:30 – Antroji sesija: Senėjimo kodo iššifravimas
- 10:30–10:45 – Kavos pertrauka
- 10:45–12:00 – Trečioji sesija: Ilgaamžiškumo proveržiai medicinoje
- 12:00–13:00 – Pietų pertrauka
- 13:00–13:45 – Ketvirtoji sesija: Gyvensenos galia – ilgiau ir sveikiau kasdien
- 13:45–14:30 – Penktoji sesija: Ilgaamžiškumo psichologija – laimė ir prasmė
- 14:30–14:45 – Kavos pertrauka
- 14:45–16:15 – Šeštoji sesija: Požiūrio keitimas – nuo ligų gydymo prie sveiko senėjimo
- 16:15–16:30 – Apibendrinimas ir diskusija
09:00–09:45 – Pirmoji sesija: Ilgaamžiškumo aušra – kodėl dabar?
Pirmą kartą istorijoje galime rimtai svarstyti gerokai ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo galimybę daugumai žmonių. Tai apžvalginė sesija, kurioje pristatoma, kodėl XXI amžius tapo lūžio tašku ilgaamžiškumo srityje. Gyvenimo trukmė per pastarąjį šimtmetį pailgėjo daugiau nei dvigubai – nuo ~40 metų XIX a. iki virš 80 šiandien išsivysčiusiose šalyse. Tačiau mokslas dabar siekia ne tik pratęsti gyvenimo trukmę, bet ir padidinti sveiko gyvenimo metų dalį – vadinamąją „healthspan“.
Čia pristatysime pažangiausių sričių – biogerontologijos, molekulinės medicinos, dirbtinio intelekto ir prevencinės sveikatos priežiūros – susiliejimą, kuris formuoja naują požiūrį į senėjimą kaip į gydomą biologinį procesą, o ne neišvengiamą likimą.
09:45–10:30 – Antroji sesija: Senėjimo kodo iššifravimas
Senėjimas – tai kompleksinis biologinis procesas, apimantis ląstelių, audinių ir sistemų pakitimus. Šioje sesijoje išsamiai panagrinėsime 9 vadinamuosius „senėjimo požymius“ (angl. Hallmarks of Aging), kurie buvo apibrėžti 2013 m. ir tapo pagrindu šiuolaikiniam senėjimo mokslui. Jie apima telomerų trumpėjimą, epigenetinius pakitimus, ląstelių senėjimą, baltymų homeostazės praradimą, mitochondrijų disfunkciją, kamieninių ląstelių išsekimą ir kt.
Bus pristatytos naujos kryptys, kuriomis mokslas siekia paveikti šiuos procesus – pavyzdžiui, telomerazės aktyvacija, autofagijos skatinimas, senolitikų (vaistų, šalinančių senstančias ląsteles) naudojimas, ar epigenomo perrašymo tyrimai. Taip pat aptarsime biologinio amžiaus matavimus, pvz., epigenetinius laikrodžius, kurie tampa vis tikslesniais prognozuojant sveikatos būklę nei kalendorinis amžius.
10:45–12:00 – Trečioji sesija: Ilgaamžiškumo proveržiai medicinoje
Šioje sesijoje pažvelgsime į medicinos inovacijas, kurios jau šiandien keičia požiūrį į senėjimą kaip į biologiškai modifikuojamą procesą. Ar medicina galės sustabdyti ar net apsukti senėjimo laikrodį? Genų inžinerija, regeneracinė medicina, kamieninių ląstelių terapijos ir naujos farmacinės intervencijos, tokios kaip senolitikai, žada ne tik sulėtinti ligų progresavimą, bet ir atstatyti funkcinius gebėjimus.
Bus aptariami preklinikiniai ir klinikiniai tyrimai, susiję su vaistais, tokiais kaip rapamicinas, metforminas ar NAD+ stiprikliai, kurie kai kuriais atvejais prailgino graužikų gyvenimą iki 30 %. Taip pat apžvelgsime CRISPR genų redagavimo technologijas ir kamieninių ląstelių terapijos pritaikymą raumenų, odos ir nervinių audinių regeneracijai. Šios naujos technologijos jau testuojamos ankstyvosiose klinikinėse fazėse, o kai kurios – naudojamos terapijoje.
13:00–13:45 – Ketvirtoji sesija: Gyvensenos galia – ilgiau ir sveikiau kasdien
Šioje sesijoje akcentuosime, kad net iki 70 % sveikatos rezultatų lemia gyvensenos veiksniai. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, tinkamas miegas ir žalingų įpročių atsisakymas gali sumažinti lėtinių ligų, tokių kaip 2 tipo diabetas, hipertenzija ar Alzheimerio liga, riziką.
Pateiksime „mėlynųjų zonų“ (angl. Blue Zones) analizę – tai regionai, kuriuose ilgaamžių koncentracija yra išskirtinai didelė. Šie žmonės turi bendrus bruožus: augalinę mitybą, kasdienį judėjimą, stiprų bendruomeniškumo jausmą ir prasmės kupiną gyvenimo būdą. Taip pat bus nagrinėjami intervenciniai tyrimai, rodantys, kaip mitybos modelių keitimas gali per kelias savaites sumažinti uždegiminius žymenis (pvz., CRP, IL-6) ir pagerinti insulino jautrumą.
13:45–14:30 – Penktoji sesija: Ilgaamžiškumo psichologija – laimė ir prasmė
Psichologiniai veiksniai turi biologinį atspindį. Tyrimai rodo, kad lėtinis stresas skatina uždegimą, pažeidžia kraujagysles, trumpina telomerus ir spartina senėjimą. Vienatvė prilyginama 15 cigarečių per dieną poveikiui. Tuo tarpu optimizmas, pozityvus socialinis kontaktas ir aiškus tikslas – siejami su mažesniu mirtingumu.
Bus aptariami „Ikigai“ – gyvenimo prasmės – tyrimai Japonijoje, „Harvardo suaugusiųjų raidos tyrimas“, kuris per 80 metų analizavo ryšį tarp ryšių kokybės ir sveikatos, bei naujausi duomenys apie tai, kaip sąmoningumo (mindfulness) praktikos reguliuoja HPA ašį ir sumažina kortizolio kiekį. Psichologinis atsparumas tampa vienu iš ilgaamžiškumo ramščių.
14:45–16:15 – Šeštoji sesija: Požiūrio keitimas – nuo ligų gydymo prie sveiko senėjimo
Tradicinė medicina orientuota į ligų gydymą, tačiau ilgaamžiškumo paradigma reikalauja orientacijos į sveikatos palaikymą ir išsaugojimą. Tai reiškia – ankstyvą rizikų identifikavimą, prevenciją ir individualizuotą požiūrį.
Diskutuosime apie požiūrio keitimą, kai pagrindinis dėmesys skiriamas sveikatos rodiklių stebėsenai, biologinio amžiaus vertinimui, personalizuotų planų sudarymui. Aptarsime, kaip prevenciniai modeliai ir skaitmeniniai sprendimai (pvz., Dirbtiniu Intelektu pagrįsti sveikatos algoritmai) gali sumažinti ligų naštą ir pagerinti senstančių pacientų gyvenimo kokybę.
Analizuosime tokių šalių kaip Japonija, Singapūras ir Švedija patirtį. Aptarsime miestų „senėjimo draugiškumo“ rodiklius, socialinės apsaugos pertvarkas ir inovatyvius socialinės integracijos modelius.
TIKSLINĖ DALYVIŲ GRUPĖ
Sveikatos priežiūros specialistai, sveikatinimo paslaugų teikėjai, sveikatos ekspertai.
MOKYMŲ FORMA
Auditoriniai mokymai, Vilnius (su galimybe dalyvauti nuotoliniu būdu).
